Štai ir daugtaškis

Keista, tačiau viskas baigiasi taip, kaip ir prasideda – netikėtai. Tai, ką iš naujo atradau, suradau ir įgyjau tik prieš keletą mėnesių tenka pamiršti ir kažkaip gyventi toliau. Deja, nežinau, kaip… Laukiu, kol ateis atsakymas į mano klausimą. Laukiu.

When thoughts return the past

It was quite a while since my non numerous posts. The blog should be as it is – no strings attached to „write-every-day“ rule. What makes people post their thoughts? It’s the past.

This week I’ve got a message from my very precious past. It turned me more than a decade years back and fueled me with something that caused my heavy breathing. It’s love! Have you ever had this feeling? Those who answered you know It stays forever in your inner you.

Will it keep this way? Unfortunately, I doubt it. I am gonna cherish that though I know how painful is distressful uncertainty.

The Far Sun Of Life

Mintys apie mintį

Įsiklausyk į tiesą: „Kažin, ar gulėdamas mirties akivaizdoje gailėsies, kad per mažai laiko praleidai darbe“. Tikslu.

Prisilietimas prie šalto

Ar yra kada nors jums tekę prisiliesti prie šalto daikto? Ne ne ne to, kuris ir taip turi būti šaltas, kaip metalas ar stiklas, bet prie to, kuris vadinamas artimu žmogumi. Jis turėtų būti šiltas, ai net išduoda jo kūno temperatūra, tačiau visa kita, ko nematome net nurengę žmogų nuogai, pasiutusiai šalta. Iki kaulo sugėlimo. Kalbu apie žmones, davusius gyvybę ir išleidusius į pasaulį. Ar nepajutote, kad kalbate su ledine širdimi? Kuri tapo tokia dėl ambicijos būti pastebėtam, dėl užmiršimo, kaip reikia bendrauti su vaikais ar net anūkais, dėl kvailo užsispyrimo. Ar esate pajutę priilietimą prie šalto?

Kodėl „aš“ čia?

Tegul mintys liejasi laisvai, tegul… tegul tai būna slapta mano kertelė, kurioje nevaržomas galiu pasakyti tai, ką galvoju apie pasaulį, apie šeimą, apie… save. Įdomiausia, kad tai noriu daryti taip, kad niekas nesužinotų, kas esu ir… tuo pat metu, kad būtų skaitytojų, gal net komentarų. Tegul mintys liejasi laisvai arba tegul tūno viduje, įsikibusios į „padoraus elgesio“ normų tinklus ir duokdie jie nesuplyštų ir nepadarytų bėdos – nekontroliuojamai įžūlaus pokalbio su savimi ir su visais kitais tuo momentu, kai nori slapstytis už „gerojo“ asmens kaukės. Kodėl „aš“ čia? Tai štai ir motyvas – kalbėti su jumis.

Hello world!

Welcome to WordPress.com. This is your first post. Edit or delete it and start blogging!