Prisilietimas prie šalto
Ar yra kada nors jums tekę prisiliesti prie šalto daikto? Ne ne ne to, kuris ir taip turi būti šaltas, kaip metalas ar stiklas, bet prie to, kuris vadinamas artimu žmogumi. Jis turėtų būti šiltas, ai net išduoda jo kūno temperatūra, tačiau visa kita, ko nematome net nurengę žmogų nuogai, pasiutusiai šalta. Iki kaulo sugėlimo. Kalbu apie žmones, davusius gyvybę ir išleidusius į pasaulį. Ar nepajutote, kad kalbate su ledine širdimi? Kuri tapo tokia dėl ambicijos būti pastebėtam, dėl užmiršimo, kaip reikia bendrauti su vaikais ar net anūkais, dėl kvailo užsispyrimo. Ar esate pajutę priilietimą prie šalto?
tikiuosi tai niekada nebusiu as. niekada mano vaikai nieko tokio pasakyti apie mane negales (in general). tai yra siaubas, kai kazkokie prastai parinkti principai pakeicia tai, kas vaikams is esmes svarbiausia – tevu meile. ir visa kita kas is jos isplaukia.
kartais tenka paskaityti kad seneliai ar kokios tetos ar net tevai vienus savo vaikus myli labiau, kitus ne, – man tai taip nesuprantama. kaip galima nemyleti? kas gali buti svarbiau nei parodyti tiems anukams, kad jie turi dvigubai ar trigubai daugiau teveliu ir yra svarbus ir mylimi. juk tai augantys zmones. kaip ju nemyleti?.. nesuprantu.